Pabaigus veterinarijos studijas Kaune dažnai kokia nors vet vaistinė Vilniuje arba veterinarijos klinika tampa sekančia profesine stotele. Klausiame vienos veterinaro padėjėjos, kaip jai sekasi dirbti tokį darbą, ir kodėl jis jai patinka, o kodėl kartais yra sunkus.
Kuo patrauklus šis darbas?
Man gyvūnų gydymas Vilniuje ar bet kur kitur visada buvo įdomus dalykas. Aš labiausiai iš visų savo pažįstamų mylėjau ir mėgau gyvūnus. Kažkuriuo metu galbūt svarsčiau ir stojimą į mediciną, žmogiškąją mediciną, bet vėliau mokslai ėmė sektis nebe taip gerai. Taigi, baigiau tokias studijas, kurios suteikė licenziją dirbti būtent su gyvūnų gydymu. Šis darbas man tuo ir patinka, kad visgi galiu dirbti toje srityje, kurioje mokiausi, į kurią daugiausiai investavau, kuri man iš tiesų ir patinka. Ir gyvūnus aš tikrai mėgstu, kai dabar pagalvoju – turbūt labiau negu žmones.
Kuo labiausiai vargina darbas veterinarijos klinikoje?
Man asmeniškai sunkiausia yra tai, kad beveik visada čia žmonės, tikrieji mūsų klientai, atvyksta nepatenkinti. Kažkas negerai. Šuo serga. Katė neėda. Šinšila viduriuoja. Atvykstama su kažkokiomis problemomis ir to optimizmo ar geros nuotaikos yra mažiau. Tik susirūpinimas. Tas labiausiai vargina. Kita vertus, kai pagalvoju, kad reikėtų jeigu dirbti kokia šeimos gydytoja, tai ten išvis būtų vargo vakarienė. Čia dar žmonės skundžiasi tik dėl savo augintinių. O ten jie ateitų susiraukę ir sirgdami patys, dėl visko nepatenkinti ir nelaimingi.