Kodėl visi taip nekenčia vegetarų?

Kol vieni žmonės neįsivaizduoja savaitės be mėsos, kiaušinių, pieno, kitiems žmonėms šiltnamiai, juose augančios daržovės, natūralus maistas atrodo tikra panacėja. Susiklosto įdomi situacija, kad mėsėdžiai paprastai nekenčia vegetarų arba bent jau juos traukia per dantį, tačiau ir pastarieji dažnai turi priešiškumą.

Vegetarai turi filosofiją ir nori ja dalintis

Dažniausiai vegetarizmas nepasibaigia tuo, kad namuose žaliuoja šiltnamiai ir auga daržovės, kad perki ne mėsą, o soją, kad nevalgai kepsnių. Dažniausiai vegetarizmas tampa kažkokia filosofija, kurią žmonės savo noru skleidžia kitiems. Mėsą valgantis Andrius sako, kad nemėgsta vegetarų, nes jie atrodo kaip sektantai: „Gal kai kurie vegetarai ir valgo tas savo daržoves tyliai, kitiems neaiškina. Bet bent jau kiek aš pažįstu, tai dažniausiai jie ateina pas tave ir pradeda aiškinti savo tiesas, kritikuoti maistą. Aš jiems neinu ir neaiškinu, ką jie turi valgyti, tai kodėl jie taip daro? Paprasta priežastis, kodėl negaliu jų pakęsti. Man jie atrodo tokie kaip sektantai, kurie bando visus kitus irgi įrašyti į savo sektą. Mano bobutė niekada nevalgydavo mėsos, nes turėjo akmenų tulžyje ir kitų bėdų, todėl pas ją visada pilni šiltnamiai vesdavo gausų daržovių derlių. Visada iš jos gaudavome gražių pomidorų, agurkų. Mes žinojome, kad ji nevalgo mėsos, bet ar kada nors girdėjome apie ją skleidžiant tas savo propagandas? Ne. Ji netgi mums, anūkams, pati atskirai mėsos išvirdavo, jeigu norėdavome. Ar vegetaras nors vienas tave pavaišintų mėsa, žinodamas, kad ją valgai? Ne – jis būtinai tau kištų savo falafelius ir lieptų juos valgydamas bandydamas įtikinti, kad tai geriau negu mėsa. Ar mėsėdis vegetarui bandys prakišti vištienos krūtinėlę, sakydamas, kad labai sveika, nes daug baltymų? Jokiu būdu, nes vegetaras jau iš anksto bus padaręs pareiškimą, kad jis valgo tik avinžirnius ir jam reikia specialaus meniu. Suprasčiau, kad specialaus meniu reikia, kai sergi, kai alergiškas esi. Bet čia tik tavo įsitikinimai, kurie sklinda kaip propaganda“, sako Andrius.

Pakeisti gyvenimo būdą yra sunku

Skaityti toliau

Kam neatsispiriate pirkdami internetu?

Užsukę į Pigu Latvia pamatysite panašią versiją ir į lietuvišką. Pasiūlymai galbūt suvilios jus ir ten. Jeigu pasikalbėtumėte su tais, kas turi visą lankomumo statistiką, galbūt net galėtumėte daryti kokias nors išvadas apie tai, kam žmonės neatsispiria ir nusiperka neplanuotai. Štai keleto vartotojų anoniminiai atsakymai apie tai, ką jie kartais neatsispyrę nusiperka interneto parduotuvėse.

Pigiausiai prekei kategorijoje

Kaip teigia Lena, ji kartais Pigu Latvia arba kitokiose interneto parduotuvėse leidžia sau smulkmę nusipirkti tiesiog dėl malonumo. „Niekada ant savęs nepykstu už tokį elgesį, kad nusiperku kažką. Man daug liūdniau, kai parduotuvėje gaila 5 eurų naujiems marškinėliams, o nuėjus į piceriją net nedvejodama galiu išleisti 10 eurų ir dėl to nesigailėti. Nors jokio daikto neturiu, išleidau pinigus malonumui, ir dar kalorijų nereikalingų iš nesveiko maisto prisirinkau. Tad nusipirkti kažką iš interneto parduotuvės dėl malonumo aš sau leidžiu ir dėl to nesigraužiu. Kai jaučiu tam tikrą stresą, leidžiu sau nueiti į interneto parduotuvę ir dominančioje kategorijoje pasižiūrėti pačias pigiausias prekes. Prieš tai jas ir išrikiuoju taip, kad rikiuotųsi nuo pigiausių. Tai gali būti bet kokia kategorija. Drabužiai, maisto papildai, papuošalai, kosmetika, kažkas namams ar sodui – jokio skirtumo. Tada pamatau pigiausias prekes po kelis eurus ir nusiperku ką nors, kas man būtų visai reikalinga. Tada jaučiu kažkokį pasitenkinimą“, – sako Lena.

Suknelėms

Skaityti toliau

Kaip aš tapau investuotoja

„Jeigu jums kažkas sako, investuokite su TeleTrade, gal ir verta įsiklausyti į tų žmonių žodžius“ – sako Džesika, kuri dabar yra sėkminga investuotoja. Ji sutiko pasidalinti savo sėkmės istorija ir kaip prisijaukino TeleTrade bei kitus reikšmingus investuotojų pasaulio dalykus.

Išsirinkau, kokia investuotoja būsiu

Džesika sako, kad pirmiausia ji išsirinko investavimo sritį. „Matydavau, kad žmonės imasi nekilnojamojo turto projektų, taip pat didelių verslų. Arba investuodavo į paskolas. Man norėjosi kažko, kas labiau aprėptų mano matematinius ir kitus mąstymo gebėjimus, ir ką galėčiau daryti neturėdama tokio didelio pradinio kapitalo. Taigi, pasirinkau investuoti valiutų rinkose. Pinigų pradžiai, aišku, reikėjo, bet, sakyčiau, pačiam mokymuisi“, – sako ji.

Apžvelgiau, kokių savybių man reikės

„Tuomet buvo dar vienas etapas, tarsi testas. Kad nepradėčiau be reikalo gaišti laiko ar mėtyti pinigų. Pradžioje reikėjo išsiaiškinti, ar aš išvis galėsiu tai daryti. Taigi, daug skaičiau ir mąsčiau apie tai. Bet ne pačią investuotojų medžiagą skaičiau, o tokią informaciją labiau apie pačius investuotojus. Kokie jie yra žmonės, kokie žmonės gali tapti investuotojais. Ir taip aš nutariau, kad tikrai tinku šiai profesijai, galiu laisvai būti viena iš jų. Man patiko, kad tam reikia kruopštumo, sėslumo, kartu plataus mąstymo, logikos, matematinių gebėjimo, strateginio planavimo ir bent nedidelio noro šiek tiek rizikuoti. Be to, žinojau, kad nereikia didelių investicijų ir didelės komandos“, – sako Džesika, prisimindama, kaip galutinai nusprendė tapti investuotoja.

Ėmiau mokytis investavimo

Skaityti toliau

Šių laikų jaunimas namų statyti neskuba

Veikiausiai mūsų tėčiai jau būdami 20 – ies projektavo savo ateities namą ir skubėjo namais aprūpinti šeimą. Tuo tarpu, paklausę dabartinio 20 – mečio, kas yra termovizija, kaip statyti namą, sužinosite, kad jis nieko apie tai nežino. Nežinos ir 25 – erių sulaukęs vyrukas, o ties 30 gal ir pradės kažkuo domėtis. Šių laikų jauni žmonės neskuba statytis namų ir kai kurie apskritai nutaria visą gyvenimą pragyventi nuomojame bute.

Y karta neskuba statytis namų

Kodėl jaunimas taip neskuba statytis namų? Ar juos gąsdina aukšti energinio sertifikavimo reikalavimai, namo pridavimas? Gana dažnai jauni žmonės namų nestato tiesiog todėl, kad šios kartos požymis nėra sėslumas. Jauni Y kartos atstovai nesiekia kuo labiau įsitvirtinti apvaliame rutulyje, pastatyti savo namą ar prigimdyti vaikų. Jie nori pirma atrasti save, daugiau keliauti, daugiau pagyventi laisvai. Daug ką daro ir nuvilnijusifeminizmo banga, kuri daugumai moterų suteikia kitokį mąstymą. Buvimas namų šeimininke ir vaikų auginimas dabar jau skamba kaip pažeminimas, todėl net ir sulaukus 30 – ies tokios moterys jaučiasi šiek tiek nuskriaustos, kai visgi išeina motinystės atostogų. Dabar daug kas nori daryti karjerą, save realizuoti kažką kita darant, negu vedant namų ūkį. Taip pat siekiama pamatyti kuo daugiau pasaulio, galimybes labai padidina ir internetas. Tačiau ar tai tikrai gerai? Ekonomistai jau kušdasi, kad vien dėl tokio šios kartos elgesio gerokai stoja is visos ekonomikos girnos.

Pataria daug ką padaryti iki 30 – ies

Skaityti toliau

Mūsų namas

Parduodant savą namą niekas neklausė, kokia jo termovizija, niekas ir tokio tyrimo atlikti net nebandė. Buvo tiesiog toks tikslas – parduoti jį, išsidalinti turtus, perkelti nekilnojamąjį turtą ten, kur jis būtų labiau vertingas ir naudingas. Tačiau naujakuriai, apsigyvenę mūsų name, pastebėjo, kad jame trūkumų daugiau, negu matėsi namą tik perkant.

Renovacija

Tai – medinis namas, ir namo pridavimas nėra būtinas, galima gyventi ten ir tiek. Tačiau naujakuriai matyt norėjo viską padaryti daug geriau, norėjo, kad tas namas stulbintų savo grožiu, savo lengvu dizainu ir netgi savo šiluma. Tam, kad būtų pasiekti tokie tikslai, teko, visų pirma, rūpintis namo apšiltinimu. Tokia ir buvo renovacijos idėja. Kadangi visą laiką namą buvome pratę matyti iš dailių baltų lentų, buvo šiek tiek gaila pravažiuojant vis stebėti, kaip tos lentos lupamos, kaip atveriamos negražios senos rudos namo sienos, kurios vėliau buvo šiltinamos akmens vata, kol ženkliai pagerėjo namo termovizija. Tačiau tai buvo vis tiek skaudoka. Galiausiai ant to namo buvo sudėtos kitokios, geltonos lentos. Pakeisti namą iš balto į geltoną mums atrodė kvailas žingsnis atgal, juk baltas namas yra klasikinis ir gražus, o geltonas – senas senukų pasirinkimas.

Kur buvo silpnosios vietos

Skaityti toliau