Kartais data recovery services gali būti reikalinga dėl menkos priežasties, o kartais kompiuteryje pradingsta metų ar ilgesnio laiko darbas. Kartais dingsta rašto darbai, ir tada tik hard drive recovery gali nuslėpti tą gėdą ir kaltę, jog per tiek laiko taip ir nebuvo pasidaryta atsarginė kopija. Didesnės gyvenimo pamokos apie tai, kaip reikia saugoti savo duomenis, jau turbūt negali būti, bet kartu būtų geriau, kad tokių pamokų išvis nereikėtų turėti – dalykai tiesiog nedingtų taip lengvai, ir niekas neturėtų gailėtis, jog netyčia praleido savo laiką rašydamas valandų valandas, o kelių minučių atsarginei kopijai pasidaryti nepadarė. Štai kelio istorijos žmonių, kuriems nelabai pasisekė ir rašto darbai tiesiog dingo kartu su visais kietaisiais diskais arba atminties kortelėmis.
Džekas ir Oksfordo
Studentas Džekas sako, kad jau būtų vienais metais pabaigęs studijas ir gana sėkmingai. Deja, koją pakišo likimas arba žioplumas. Paskutiniais metais jis visą laiką paskyrė tam, kad rašytų rašto darbą apie tam tikras programų sistemas. Laikas tirpo, o vaikinas dar ir dirbdavo vienu metu. Jis didžiąją rašto darbo dalį laikydavo nedideliame kompiuteryje, kurį nešiodavosi visur, kur vykdavo, nes tokį tikrai patogu pasiimti su savimi. O pats programavimas būdavo daromas namuose su stacionariu ir labai pajėgiu kompiuteriu, mat šis darbas reikalavo nemažai jėgos. Likus savaitei, jį paliko mergina. Kadangi nelaimės po vieną nevaikšto, tą pačią dieną jam pavogė ir mažąjį kompiuterį, ir niekas vėliau niekada jo neberado. Taip, jo parašyta programa liko stacionariame kompiuteryje, tačiau visas ilgas 50psl. rašto darbas dingo amžiams. Dėstytojai ir vadovai jau buvo matę kone pabaigtą tą rašto darbą, todėl patikėjoDžeko versija, kad jis ne šiaip sau nenori pabaigti ar tingi, o iš tiesų kilo didelė bėda. Tačiau, spėkite, ar tai jam leido pabaigti universitetą be rašto darbo. Žinoma, kad ne. Tad kitais metais jis vėl dirbo su ta pačia jau parašyta sistema ir per naują rašė rašto darbą. Taip būna, kai nesaugai tau svarbių duomenų.
Agnesė iš Kembridžo
Agnesė studijuoja literatūrą ir ji sako, kad didžiausias praradimas jai visgi buvo savo prašytų novelių netekimas. „Tabūsena, kai imi rašyti literatūrą, yra labai reta, ji vadinama įkvėpimu. Aš negaliu dabar atkurti novelių, nes negaliu pakartoti tos būsenos“, – sako Agnesė.